Vulkanas - žemės drebėjimas - cunamis - karas
Dzeno meistras Dė Kvangas (Dae Kwang)
(Iškelia dzeno lazdą virš galvos ir trinkteli ja į stalą)
BUM!
Forma yra tuštuma, tuštuma yra forma.
Mūsų pasaulis nuolat kinta. Kartais staigiai, kartais pamažu. Mes kenčiame, įvykus staigiems pasikeitimams. Tokiais galime vadinti vulkano išsiveržimą, cunamį, karą. Viskas kinta be galo greitai. Net jei manome, kad viskas aplink nepajudinama, tai gali dingti per sekundę – SPRAGT! Daugiau kaip septyniasdešimt metų Sovietų Sąjunga buvo viena stipriausių šalių pasaulyje, o žlugo mažiau kaip per mėnesį. Tokia frazės „forma yra tuštuma, tuštuma yra forma“ prasmė.
Šie žodžiai yra iš Širdies sūtros. Yra daugybė skirtingų sūtros aiškinimų, bet tikroji jos prasmė glūdi mumyse – tai nėra vien tik idėja. Nors ir nepatyrėte sukrečiančių pokyčių, kaip Indonezijos žmonės, jūs patiriate lėtus pokyčius. Sulaukus septyniasdešimties ar aštuoniasdešimties juos patiria kiekvienas. Pažvelk į veidrodį pamatysi, kad „forma yra tuštuma, tuštuma yra forma“. Žmonės JAV ir Europoje dažnai kartoja: „Gyvenimas yra toks trumpas, toks trumpas“. Įdomu. Niekas net nepaklausia, „tai kiek gi jis trunka?“ Taigi...kiek trunka tavo gyvenimas?
(Iškelia dzeno lazdą virš galvos ir trinkteli ja į stalą)
BUM!
Šiame mirksnyje nėra nei formos, nei tuštumos.
Jame nėra visiškai nieko. Nei šio, nei ano. Nėra nei formos, nei tuštumos. Nėra nei „gerai“, nei „blogai“. Nėra nei pergalės, nei pralaimėjimo. Nėra nei „aš gavau“, nei „aš praradau“. Šis mirksnis vadinamas mūsų tikrąja budos prigimtimi. Pasinėrus į jį, gyvenimas tampa labai aiškus. Visąlaik būkite šioje akimirkoje ir gyvenimas pasidarys aiškiai suprantamas. Bet tai – dar ne dzenas. Reikia žengti dar vieną žingsnį. Ką daryti su visų turima pirmaprade budos prigimtimi? Kaip ja naudojantis padėti šiam pasauliui?
(Iškelia dzeno lazdą virš galvos ir trinkteli ja į stalą)
BUM!
Šio mirksnio prasmė tokia: forma yra forma, tuštuma yra tuštuma.
Jei dabar, šį mirksnį, protas yra aiškus, tai viskas yra būtent taip, kaip yra, ir viskas yra tiesa. Mūsų mokytojas dzeno meistras Seung Sanas (Seung Sahn) sakydavo, jog šį mirksnį „dangus yra mėlynas, medžiai žali, o šuo loja au au au“. Salėje paklotas kilimas yra raudonas. Šį mirksnį viskas yra tiesa. Mes jį vadiname „tiesos protu“ arba protu „užteks“. Bet ir šis mirksnis turi savo užduotį. Neužtenka vien suvokti tiesą, mūsų pareiga – pasinaudojant šiuo protu padėti kitoms būtybėms.
Ką tik išgirdote tris dzenbudizmą aiškinančias eilutes. Kuri yra geriausia?
KAAC!!
Lauke šviečia saulė. O viduje šviesūs veidai, atvykę į konferenciją sužinoti, kas yra dzenas ir kaip teisingai juo užsiimti.
Minėtas tris sūtros eilutes gana sunku suprasti. Tad ruošiuosi plačiau paaiškinti, kas yra dzenas. Tačiau prieš tai noriu padėkoti rėmėjams, suteikusiems nuostabią vietą, kurioje galime mokytis ir dalintis Budos mokymu. Taip pat dėkoju visiems, kad atvykote. Ši konferencija yra skirta dharmos bičiuliams dalytis žiniomis, ji yra sąlygota mūsų geros karmos.
VISKAS GALI DINGTI AKIMIRKSNIU
Prieš šešerius metus vadovavau atsiskyrimui San Franciske. Mano nuostabai, ten dalyvavo vienas pagyvenęs kinas. Jis buvo gerai apsirengęs, sutvarkytais nagais, dėvėjo brangius akinius. Per konganų pratybas paklausiau: „Iš kur jūs?“ Jis atsakė: „Iš Džakartos. Esu kinų kilmės indonezietis.“ Kinų kilmės žmonės mūsų atsiskyrimuose dalyvauja retai, todėl nustebęs paklausiau: „Bet kodėl esate čia?“ Jis atsakė: „Neturiu kur eiti. Susiklostė labai neįprastos aplinkybės. O eidamas gatve pastebėjau skelbimą apie atsiskyrimą. Ir iškart užsiregistravau.“ Dar kartą paklausiau „Tačiau kodėl atėjote į atsiskyrimą?“ Žmogus atsakė: „ Nesu tikras, bet atrodo, šiuo metu visiškai neturiu kito pasirinkimo.“ „Kaip suprasti, kad visiškai neturite kito pasirinkimo? – paklausiau – Juk turėjote pinigų atvykti iš Indonezijos, esate puikiai apsirengęs ir gerai kalbate angliškai. Esate išsilavinęs.“ Vyras atsakė: „Taip, tiesa. Visa tai aš turiu. Bet patekau į nekasdienes aplinkybes. Lankiau sūnų, besimokantį Kalifornijos universitete Berklyje. Tačiau vakar man paskambino žmona ir pasakė, kad Indonezijoje kilo maištas. Sudegintas mūsų verslas ir namas. Žmonos pasas buvo laikomas banke, kuris taip pat sunaikintas. Ji net atvykti pas mane negali. Nežinau ką daryti. Todėl atėjau į atsiskyrimą.“
Labai įdomi istorija. Esame įpratę galvoti, jog kažką turime. Jog tikriausiai esame stiprūs, jauni ir sveiki. Jog tikriausiai mūsų šeima turi nemažai pinigų. Gali būti, jog manome esą labai talentingi. Galbūt dirbame gerą darbą. O gal mano sutuoktinis nuostabus. Gal mano vaikai labai protingi. Ir dažnai nesuprantame, jog visa tai gali dingti akimirksniu, SPRAGT!
ESAME TOKIE PAT KAIP BUDA
Dažnai manome, jog Buda buvo kitoks nei mes. Iš tikrųjų mes nuo jo visiškai nesiskiriame. Buda turėjo labai geras gyvenimo sąlygas. Jo tėvas buvo karalius ir davė jam viską. Buda turėjo viską, ko mes trokštame. Tačiau šios geros sąlygos nesuteikė Budai laimės. Ji buvo tik išorinė. Žmogaus iš Džakartos gyvenimo sąlygos taip pat teikė tam tikrą išorinę laimę. Iš arti pažvelgęs į pasaulį, Buda suprato, kad išorinė laimė nesumažina kančių. Prisiminkite, kaip būna nuėjus į laidotuves. Visuomet apima nuojauta, jog kažko trūksta.
KODĖL MES ČIA?
Daugelis žmonių ieško, kaip atrasti gyvenimo prasmę. Vieni, kaip ir mes, praktikuoja budizmą. Kiti išpažįsta krikščionybę. Dar kiti – islamą. Visur rasite tiesos ieškančių žmonių. Jie gyvena ne tik dėl savęs ir savo pomėgių, o kažko ieško. Ar esate tai pastebėję?
Buda pamatė keturis dalykus: senį, ligonį, numirėlį ir tiesos ieškotoją. Po to jis nebegalėjo gyventi kaip gyvenęs. Ir gerą gyvenimą iškeitė į atsakymo paieškas, kodėl mes kenčiame? Budai iškilo didžiulis vidinis klausimas: KODĖL? Tai yra, KODĖL MES ČIA ESAME?
Ar tam, kad valgytume? Mano šalyje daugybė žmonių kenčia nuo priaugto viršsvorio. Jie valgo taip, lyg jų visas gyvenimas būtų tik valgymas. Argi dėl to čia esame? Ar tokia yra žmogaus būties prasmė?
Ar čia esame dėl sekso? Kai kurie vien dėl šio malonumo nugyvena visą gyvenimą. Ar čia esame dėl pinigų? Kai kurie vaikosi jų visą gyvenimą. Ar čia esame dėl galios? Dėl šlovės?
Yra žmonių, visą gyvenimą besistengiančių įtikti kitiems. Galbūt sutuoktiniui ar sutuoktinei. Kinai galbūt stengiasi įtikti tėvams. Dzeno praktikai stengiasi įtikti dzeno meistrui. Tai garbės arba kitų žmonių reiškiamo pripažinimo troškimas.
ATSAKYMAS GLŪDI VIDUJE
Aiškiai pamatę tuos keturis dalykus, mes, kaip ir Buda, sužinome, jog išoriniai dalykai tikros laimės nesuteiks. Budai iškilo didysis klausimas ir jis žengė savotiškai įdomų žingsnį: metė gerą gyvenimą ir pasinėrė į dvasines pratybas. Jis namus paliko ne dėl geresnio gyvenimo. Ne dėl geresnio darbo, ar geresnės vietos. Jaunystėje gyvenau JAV vidurinėje dalyje. Mes manėme, jog taptume laimingi, apsigyvenę Niujorke. Persikėlęs į Niujorką supratau, kad jis nėra geresnis už mano gimtąjį miestą. Daugelis mano, kad taptų laimingi, persikėlę į Singapūrą ar Honkongą. Tačiau Buda pasielgė visai kitaip. Jis taip pat nenuėjo ir į biblioteką skaityti knygų apie didįjį klausimą. Kartais atrodo, kad dar nesate perskaitę reikiamos knygos ir todėl kažko nesuprantate. Kokioje nors bibliotekoje turi būti knyga, kuri padės įveikti visus sunkumus. Padės suprasti, ko jums iš tiesų reikia. Buda pasielgė visai kitaip. Vietoj viso šito, jis nuėjo ir atsisėdo po medžiu. Gali atrodyti, jog kvailiau nesugalvosi. Kas gi jo vietoje eitų ir sėstųsi po medžiu? Ar gali šitaip ką nors išspręsti?
Buda suprato, kad atsakymai į iškilusius klausimus glūdi viduje. Iš tiesų „eiti ir atsisėsti po medžiu“ nereiškia ėjimo ir atsisėdimo po medžiu. Sėdėti po medžiu – tai pradėti žvelgti į savo vidų. Mes visiškai nesiskiriame nuo Budos, nes visi atsakymai taip pat glūdi mūsų viduje. Visi žinome, jog Buda (lygiai kaip dzeno pratybose) nepaliaujamai klausė: kas aš esu? Kas aš esu? Įdomiausia, jog joks dzenas į šį klausimą neatsako. Atsakote tik jūs patys savo viduje. Kiekvienas esame toks pats, kaip Buda. Tik pažvelkime vidun.
Dzenas – tai savo tikrosios savasties atradimas ir pagalba šiam pasauliui. Labai paprasta! Dzenbudizmas yra visai nesudėtingas. Gali būti visiškas kvailys ar labai protingas – nesvarbu. Viduje kiekvienas esame pirminės budos prigimties. Viduje. Belieka tik ją atrasti ir padėti šiam pasauliui. Nieko sudėtinga.
DZENO MEISTRAS SEUNG SANAS
Ne mažiau įdomus ir mūsų mokyklos įkūrėjo, dzeno meistro Seung Sano gyvenimas. Jis gimė Korėjoje, japonų okupacijos metu. Tuo laiku japonai kontroliavo didžiąją dalį šiaurrytinės Azijos. Visi, taip pat ir korėjiečiai, gyveno labai sunkiai. Dzeno meistras Seung Sanas nuolat klausdavo savęs, kaip galėtų padėti savo šaliai. Galbūt ir jums kyla panašių klausimų: kaip padėti savo krašto žmonėms? Nuolat girdime apie cunamius, žemės drebėjimus, vulkanus, apie visokiausius karinius neramumus, kylančius pasaulyje. Ir viduje, matyt, klausiate: kaip galėčiau padėti? Dzeno meistras Seung Sanas jautėsi taip pat. Jis klausė savęs, kaip padėti Tėvynei išsivaduoti nuo japonų. Tačiau staiga karas baigėsi. Ir jis pamanė, kad baigėsi visi sunkumai ir atėjo laisvė.
ŽMOGAUS PRIGIMTIES SUPRATIMAS
Vos pasibaigus karui, Korėja suskilo į Šiaurės ir Pietų valstybes. Tai, kas visų manymu turėjo atnešti laimę, sukėlė dar daugiau kančių. Tas pat įvyko Irake. Karas turėjo atnešti ramybę, o kas nutiko? Taigi, dzeno meistras Seung Sanas viduje kėlė didįjį klausimą: ką galiu padaryti? Kodėl aplink tiek kančių? Jis iškeliavo į šventyklą ir kartu pasiėmė keletą Vakarų filosofijos knygų, nes jam atrodė, kad perskaitęs tas knygas pagaliau supras, kas išvis yra žmonės, ir galės jiems padėti.
Skaitymas truko mėnesių mėnesius. Kartą senas vienuolis, tvarkęs šventyklą juosusius medžius, ėjo pro trobelę. Jis labai nustebo, pamatęs jaunuolį, skaitantį graikų filosofo Platono knygą. Vienuolis paklausė: „Ką čia darai?“
Dzeno meistras Seung Sanas atsakė: „Skaitau filosofines knygas, kad suprasčiau, kas yra žmogus.“
Vienuolis staigiu judesiu išmušė knygą dzeno meistrui Seung Sanui iš rankų ir pasakė: „Knygos nepadės tau suprasti žmonių.“
Bet dzeno meistras Seung Sanas nepametė aštraus proto. Jis pažvelgė į vienuolį ir paklausė: „Ar tu supranti žmones?“ Labai protinga. Visai kaip tame Platono aprašytame nutikime. Penki šimtai metų prieš mūsų erą filosofas Sokratas mėgo klausinėti kiekvieno sutiktojo: „Ar supranti, kas esi?“ Kartą žmogus jam atrėžė: „O tu?“ Sokratas atsakė: „Ne, nesuprantu. Bet labai gerai suprantu šitą nesupratimą.“ Įdomus dalykas.
Taigi, kai dzeno meistras Seung Sanas paklausė senojo vienuolio „Ar supranti žmones?“, šis atsakė: „Ne, nesuprantu, bet suprantu, kad dangus yra mėlynas, o medžiai žali.“
Tada – BUM!
Dzeno meistras suprato, jog šis vienuolis nėra eilinis šventyklos gyventojas, ir paklausė senolio: „Ką man daryti? Ko reikia imtis, kad suprasčiau?“ Senasis vienuolis atsakė: „Šimtui dienų atsiskirk visiškai vienas. Labai atkakliai užsiimk pratybomis ir suprasi.“ Taigi patarė pasielgti visai kaip Buda. Jis atsisakė gerų sąlygų ir žvelgė vidun. Dzeno meistras irgi ilgam atsiskyrė ir žvelgė vidun. Jūs taip pat galite pažvelgti vidun. Svarbiausia ne tai, kas vyksta aplink jus. Svarbiausia – žvelgti vidun.
ATBUDIMAS
Po šimto dienų atsiskyrimo, dzeno meistras Seung Sanas atbudo. Tai reiškia, jog pradėjo kažką suprasti. Buda po atbudimo pasakė: „Kaip nuostabu! Žmonės jau turi budos prigimtį, bet to nesupranta. Nesupranta, kad jie jau turi budos prigimtį. Ir dėl to kenčia“. Labai įdomu. Manau, tai įdomiausias dalykas, kokį kada nors yra pasakęs religijos įkvėptas žmogus. Nepaprastai aiškiai pasakyta. Žmonės klaidingai suvokia, kas jie iš tiesų yra. Jie mano esą vienokie, o iš tiesų yra gerokai kitokie. Jie šito nesupranta ir labai kenčia. Todėl žinokime, jog yra įmanoma išsiaiškinti, kas esame iš tiesų. Toks išsiaiškinimas padeda palengvinti savo kančias ir juo pasinaudojus, galima padėti aplinkiniams.
Nušvitęs Buda ir toliau sėdėjo po Bodhio medžiu. Nepasitraukė šalin. Tuo metu dievas pažvelgė žemyn iš dangaus, pamatė po medžiu sėdintį Budą ir tarė: „Nedera taip elgtis. Negali ir toliau sėdėti po šituo medžiu.“
Buda atsakė: „Niekas nepajėgs suprasti to, ką atradau. Niekas manimi nepatikės.“
Tada dievas tarė: „ Ne, ne, kai kurie tavim patikės ir klausysis“. Tada Buda pakilo ir keturiasdešimt penkerius metus mokė žmones.
VAISTUS TURI GERTI NE GYDYTOJAS
Gali būti įdomu, kas buvo Budos mokymo klausytojai? Iš tiesų net nereikia ieškoti atsakymo, nes tie klausytojai yra čia. Vis bėda, jog nepakanka tik klausytis. Buda sakė: „Turiu 84 tūkstančių rūšių vaistų, galinčių palengvinti žmonių kančias, bet negaliu jų išgerti vietoj kenčiančiųjų.“
Tokia yra mūsų padėtis. Jei susirasite gydytoją, kuris jums atliks tyrimus ir paskirs vaistus, bet tų vaistų nevartosite, ką reikės kaltinti? Ar gali gydytojas padėti, jei sakysite, kad jo paskirti vaistai nepadės, ir atsisakysite juos vartoti. Vaistus gerti turite jūs patys. Juos turi gerti ne gydytojas, o jūs.
Atrasti tikrąjį save yra jūsų pačių pareiga, o ne Budos. Iš tiesų nėra jokio pasirinkimo, nes tėra vienas kelias, vedantis į kančias, o Buda tik rodo į kitą pusę, ta kryptimi einant galima iš jų ištrūkti. Ir jokio kito kelio nėra. Todėl Budos mokymas toks aiškus. Jis yra ne abstrakti, filosofinė teorija. Jis yra išgyvenimas, kurį kiekvienas galime pajusti savyje. Jis glūdi mumyse, kiekvienoje širdyje. Jis yra kiekvieno iš mūsų keliamas klausimas: kodėl kenčiu? Ar galėčiau bent kiek palengvinti tas kančias?
Budai gimstant, mirė jo motina. Kartais netgi sakoma, jog Buda išvis neturėjo motinos. Iš tiesų, jis turėjo motiną. Dzene budos motina yra kančia. Nėra kančios, nėra ir budos. Tą patį galima sakyti ir apie mus. Mūsų gyvenimas iš tiesų nėra nei geras, nei blogas, tačiau jis kelia skausmą. Šis skausmas priverčia mus lavintis, kad galėtume padėti sau ir aplinkiniams.
Buda gyveno maždaug prieš du tūkstančius penkis šimtus metų. Jis pakilo mokyti, kad sumažintų kančias. Kaip gi Budai sekasi? Ar kančių sumažėjo? Jėzus atėjo prieš du tūkstančius metų, kad palengvintų kančias. O kaip sekasi Jėzui? Kančių vis dar nemažėja, ar ne? Tai rodo tik viena, jog kiekvienas turime didžiulę užduotį. Buda yra pasakęs: „Kai gimstame, atsiduriame kančių vandenyne.“ Taip buvo jam, taip pat yra ir mums. Šita užduotis yra bendra visiems.
(Iškelia dzeno lazdą virš galvos ir lėtai trinkteli ja tris kartus į stalą)
Jei suprantate šiuos tris mirksnius, tai galite suprasti tikrąją savastį ir padėti visiems žmonėms.
KLAUSIMAI IR ATSAKYMAI
K: Kaip galime įgyti vidinę išmintį?
A: Kaip įgyjame vidinę išmintį? Kaip pasiekiame vidinę laimę? Kaip atskleidžiame savo tikrąją prigimtį? Angliškai sakome, jog kažkas „įgyja atbudimą“. Iš tiesų niekas niekada atbudimo neįgijo. Tiesiog atbudęs žmogus atsigręžia į savo tikrąją prigimtį. Buda sakė, kad kiekvienas jau ją turime. Vadinasi iš tiesų neturime ką įgyti. Tiesiog reikia kai kur sugrįžti, arba atsigręžti: į vidų.
Kartą vienuolis atėjo pas Budą ir paklausė: „Buda, tu daug ko mus mokei. Viskas surašyta daugelyje tūkstančių sūtrų. Žinau, kad esu kvailokas, tad ar negalėtum pamokyti manęs vienu sakiniu?“
Buda atsakė: „Be abejo.“ Štai tas vienas sakinys: Prie nieko neprisirišk. Be galo įdomu!
Didis kinų dzeno meistras Hui Nengas pasiekė didįjį nušvitimą, išgirdęs vienintelį Deimantinės sūtros sakinį: „kai prote kyla mintys, neprisirišk prie jų“. Labai paprastas mokymas. Bet kaip yra neprisirišama?
MEDITAVIMO BŪDAI
Patirti, kaip atsisiejama nuo mąstymo, leidžia daugybė įvairų meditavimo būdų. Kai kurie jų labai paprasti: dzene dažniausiai mokome žmones būnant pusiau atmerktomis akimis ir įprastai kvėpuojant mintyse kartoti nesudėtingą frazę. Buda nušvito vien sekdamas savo kvėpavimą: įkvepiu – iškvepiu – įkvepiu – iškvepiu – įkvepiu – iškvepiu. Yra tūkstančiai meditavimo būdų. Vien budizme yra daugybė būdų: daug theravados metodų, daug mahajanos metodų, dzenas taip pat turi daug metodų, tačiau kartais geriausias yra tas, kuris yra paprasčiausias.
Galima palyginti su troškuliu: vartojame ir alų, ir arbatą, ir kokakolą. Geriame daugybę gėrimų, tačiau, ko labiausiai norime ištroškę? Vandens! Taip pat ir medituojant – geriausi yra paprasčiausi būdai.
„TIK DABAR“ PROTAS
Visų meditavimo būdų pagrindas yra vienodas. Mes jį vadiname „tik dabar“ protu. Tiesiog dabar girdite ūžiant oro kondicionierių. Girdite mano balsą. Jei jūsų protas aiškus, be galo giedras ir yra vien čia, sutelktas į dabartį, tai jis ir yra „tik dabar“ protas. Jei išmokstate nors trumpai pabūti tokio proto, tai jau galite nebesilaikyti įsikibę mąstymo.
Tai svarbu, nes kaip tik mąstymas, viena mėgstantis ir kitko nemėgstantis, sukelia mūsų kančias.
ATSISAKYK TŲ „MAN PATINKA“ IR „MAN NEPATINKA“
Daug žmonių yra susirūpinę, kad Izraelis, Šiaurės Korėja ar Pakistanas turi atominių bombų. Taip pat, kad Iranas gali pasigaminti atominę bombą. Kartą kažkas paklausė dzeno meistro Seung Sano: „Iš kur atsiranda atominės bombos?“ Dzeno meistras Seung Sanas atsakė: „Nieko nepaprasta. Jos atsirado iš proto, kuriam viena patinka, o kita nenepatinka.“
Vien dėl to, kad kažkam nepatiko, kartais netgi būna nužudomas žmogus. Patikimas kelia daug kančių. Viskas, ko galima imtis – nebūk įsikibęs proto, kuris viena mėgsta, o kitko nemėgsta. Ko nors trokšdami, stenkitės pažvelgti vidun ir pamatyti „aš noriu“ protą. Jis gali tapti labai stiprus ir jus užvaldyti. Tada pasidarote kaip robotas, kurio veikimo programa yra „aš noriu“.
Kančių palengvinimui reikia ištrinti iš savo kompiuterio šitą programą, kad ji jūsų nebevaldytų. Tai galite padaryti mokydamiesi pratybose atsisieti nuo mąstymo. Paprasta, bet tik jūs galite tą padaryti. Kitaip jus nuolat valdys kentėjimas. O atsisiesite tada, kai išmoksite palikti ramybėje savo mintis. Labai paprasta, tačiau vieninteliai, kas gali to išmokti, esate jūs patys. Kitaip ir toliau nepaliaujamai būsite valdomi kančios.
KENTĖJIMŲ RATAS
Kiek laiko žmonės kariauja Viduriniuosiuose Rytuose? Daugiau kaip penkis tūkstančius metų! Kas dėl to kaltas? Kas laimi? Jų kančias sukelia protas, kuris mėgsta ir nemėgsta ir kurio mintys tarsi ratas nepaliaujamai sukasi ir sukasi ant ašies.
Pirmasis ratas buvo pagamintas iš medžio, vėliau jį imta kaustyti plieniniais lankais. Maždaug prieš šimtmetį jam buvo uždėtos guminės padangos. O šiuo metu turime galimybę lėkti automobiliu su žemo profilio padangomis. Ratų išvaizda nuolat kinta, lygiai kaip ir kančios išoriškumas nuolat kinta, bet kančios keliamas skausmas lieka toks pat. Taigi ratas tebesisuka ant ašies. Todėl labai svarbu neįsikibti į jokius vaizdinius. Tai padės jums ir aplinkiniams.
Nušvisdami atsisiejame nuo proto, kuriam kažkas patinka ir nepatinka, ir pradedame rūpintis tuo, kas būtent dabar yra tiesiai priešais mus. Atbudimas yra kiekvienam įmanomas.
MEDITAVIMAS
Medituoti labai paprasta. Bet iš tiesų rezultatų pasiekia tik tie, kurie medituoja. Tačiau žmonės dažnai ima tikrinti, kaip medituoja jie patys ir kaip medituoja kiti. Šitaip jie niekad nieko nepasieks. Vadinasi, yra labai svarbu ką nors daryti[, o ne tikrinti]. Gyvenimas ir mirtis nuolat stumia mus lavintis. Buda buvo atsidavęs lavinimuisi; mums taip pat reikia lavintis – tokia yra mūsų žmogiškoji priedermė.
Ar dar turite klausimų?
K: Kaip išsivaduoti iš iliuzijų?
A: Žmonės turi susikūrę daugybę klaidingų supratimų apie tai, kas jie yra. Pagal vieną versiją, žmogus gimsta tam, kad tenkintų savo norus, nors Buda mokė, kad čia esame dėl kažko kitko. Dėl meilės ir atjautos. Meilės ir atjautos savo šeimoms, draugams, kolegoms, galiausiai, kiekvienam. Buda mokė, jog kiekvienas, gyvenantis norų ir nenorų sapne, neišvengiamai kenčia.
NORŲ IR NENORŲ SAPNAS
Yra daugybė norų ir nenorų sapnų: žemyninės Kinijos dalies gyventojų, Taivanio Kinijos gyventojų sapnai, Jungtinių Amerikos Valstijų, Irano sapnai. Yra Singapūro gyventojų, Malaizijos gyventojų sapnai. Mano šalyje yra baltosios rasės ir juodosios rasės sapnų. Negana to, būna vyro sapnų, žmonos sapnų. Taip pat vaikų ir suaugusiųjų sapnų. „Turiu daryti tą, daryti aną“ sapnas. Visų jų pamatas – „noriu ir nenoriu“. Vienintelis būdas iš jo pabusti – nesilaikyti jo įsikibus.
VIENINTELĖ IŠEITIS - DZENO PRATYBOS
Dzeno meistras Seung Sanas mokė, jog pasaulinę taiką pasiekti visai nesudėtinga. Jei galėtume pabusti iš sapno, visi būtume taikoje. Jis visuomet mus mokė: „Nebūk nieko įsikibęs.“ Tai reiškia – atsiribok nuo savo nuomonės. Kad ir kaip gaila, tačiau vienintelis būdas tai padaryti – saviugda. Neįmanoma išgalvoti kitokio kelio. Budizmo mokymas tikrai geras. Bet nieko nedarant, jis nenaudingas.
Kaip minėtame pavyzdyje apie gydytoją. Gydytojas paskiria vaistus, bet jūs negeriate. Galbūt jie tikie kaip kinų medicinoje – negardūs. Meditavimas yra labai nuobodus – tai gadina jo skonį. Nei kiniški vaistai, nei meditavimas nėra gardūs. Bet privalote gerti vaistus, kol dar įmanoma pasveikti. Negerdami, sirgsite vis labiau. Galite manyti, kad esate sveiki, tačiau sirgsite vis labiau ir labiau. Todėl labai svarbu gerti vaistus, nesvarbu, mėgstate juos ar ne.
Buda mums davė puikių vaistų, bet kas juos vartoja? Kartais mums atrodo, jog turime padaryti kažką ypatinga. Turiu nusikirpti plaukus. Turiu išvykti į kalnus. Turiu palikti šeimą. Klystate. Iš tiesų bet kas, bet kada gali užsiimti dzeno pratybomis. Tik reikia atsilaisvinti nuo mąstymo. Nereikia ieškoti ypatingų sąlygų. Jei manote, kad reikia, tai tik dalis jūsų saviapgaulės. Todėl ir sakau, kad jūs ir Buda esate tokie pat, tik aplinkybės skiriasi. Pabandykit.
Ar turite dar klausimų?
K: Ką daryti, kad užsiimčiau dzenu nuolat, pastoviai? Nes man neišeina užsiiminėti pastoviai. Klausydamas šios dharmos kalbos, norėčiau išbandyti viską, apie ką kalbate. Bet po renginio, matyt, vėl grįšiu prie senų įpročių. Ar galite patarti, ką daryti, kad dzeno pratybos virstų pastoviu užsiėmimu?
A: Nepaisant gerų gyvenimo sąlygų, Budos protas nebuvo tingus. Tuo Buda buvo kitoks. Daugelis žmonių, netgi vienuoliai, susiklosčius geroms sąlygoms, apleidžia saviugdą. Jie mąsto: „Pradėsiu rytoj (arba kitą savaitę), kai būsiu mažiau užsiėmęs. To dalyko imsiuos matyt kitąmet, kai labiau seksis verslas.“ Dzeno meistras Seung Sanas visuomet sakydavo: geros sąlygos yra blogos sąlygos.
Klausi, ką turėtum daryti po šio renginio. Būna, kad kur nors nuvyksti, į kokį nors panašų renginį, kur esi pakylėjamas, įkvepiamas, bet kitąryt, ilgai miegi ir nesikeli pratyboms. Toks yra žmogaus protas. Ir jūsų, ir mano protas. Tai reiškia: geros sąlygos yra blogos sąlygos.
Bet dzeno meistras Seung Sanas sakydavo ir kitaip, jog blogos sąlygos yra geros sąlygos, tačiau niekas taip nemano. Kiekvienas nori gerų sąlygų. Net Buda turėjo troškimų. Tačiau įgimta vidinė išmintis jam sakė, kad tikrasis kelias eina kitur. Kartais galite patys tai pajusti. Kai žmonės nori kažką padaryti, susikuria tam sąlygas. Buda nusprendė susikurti blogas sąlygas. Jis nusprendė – toks buvo jo ketinimas. Kaip tik ketinimas skiria žmogų nuo gyvulio. Mes jį vadiname įžadais arba kryptimi.
SUSIKURK BLOGAS SĄLYGAS
Anksčiau minėjau, jog kančia yra Budos motina. Kančia – tai blogos sąlygos. Blogos aplinkybės pagimdo budą. Geras sąlygas įkūnija Budos tėvas. Jis darė viską, kad sūnui sukurtos sąlygos būtų kuo geriausios. Net dažėsi plaukus, kad Buda nepamatytų, kaip jis žyla. Nepaisant gerų sąlygų Budai pavyko pamatyti aplink esančias kančias. Jei tik apsižvalgysi, akylai pažvelgsi, ir tu pamatysi daug blogų dalykų.
Ką darė Buda? Paliko namus ir susikūrė sau nepalankias sąlygas, tačiau jums drastiškai elgtis nebūtina. Atsiskyrimas meditavimo pratyboms – mūsų pačių susikurtos blogos sąlygos. Atsiskirti galima netgi namie. Pratyboms galite skirti vos keletą minučių. Jūs pajėgsite tai padaryti, jei turėsite aiškų ketinimą.
Čia lyg apsilankymas pas dantų gydytoją. Juk neišgirsite sakant: na, pasilinksminkim, eime pas dantų gydytoją. Ar ne? Kokios ten linksmybės! Vykti į atsiskyrimą taip pat nėra smagu. Ten blogos sąlygos. Negalima žiūrėti televizoriaus. Negalima plepėti telefonu. Negalima gerti alkoholio. Visai kaip einant pas dantų gydytoją – pas jį nebūna linksma, bet vizito pasekmės duoda gerų vaisių.
Kiekvienas turime šią vidinę išmintį. Žinome, kad nesutikus su šiomis nepalankiomis sąlygomis, toliau bus tik blogiau. Štai kas yra atsiskyrimas. Gal tuo metu nelabai smagu, bet vėliau ima bręsti puikūs vaisiai. Todėl sakau, kiekvienas turite pažvelgti vidun ir atrasti savyje tikrą ketinimą.
LAVINKIS DABAR
Esame tingūs. Nuolaidžiaujame savo silpnybėms. Esame kvaili. Nes ne kartą esame pasielgę neprotingai. Bet turime keistis. Visai kaip vizito pas odontologą atveju. Galima nueiti kitąmet. Bet kuo ilgiau delsime, tuo didesnė tikimybė, kad nutiks kažkas negera. Todėl geriausia bus eiti pas gydytoją tuojau pat. Vadinasi, medituoti reikia pradėti šiandien. Paklauskite save: ar aš noriu ko nors sau, savo šeimai, draugams, kolegoms? Buda pamatęs žmonių kančias šio to ėmėsi. Jūs matote kančias, bet nė nekrustelite. Reikia kažką daryti.
Vienuolis, pataręs dzeno meistrui Seung Sanui atsiskirti, pasakė: „Per šimto dienų atsiskyrimą tau gali nutikti trys dalykai: gali mirti, išprotėti ir gali nušvisti tavo protas.“ Tačiau ką bedarytum, du blogieji dalykai nutinka kasdien. Žmonės nuolat miršta ir eina iš proto. Bet kuriuo atveju, gali taip nutikti, net jei neužsimsi dzenu. JAV daugelis žmonių išprotėja, nes nepakelia visuomenės spaudimo.
Todėl atsiskyrimas meditavimo pratyboms yra tokios aplinkybės, kuriose neįmanoma pralaimėti. Bet įmanoma prabusti. Jos naudingos ir tau, ir aplinkiniams. Mirti ir išprotėti galima be jokių pastangų. Tad kodėl neatsidavus saviugdai? Ir kodėl ne dabar?
© Angliškas tekstas Primary Point, Vol.25, No 1, Summer 2007
© Vertimas į lietuvių k.
Kauno Kvan Um dzeno mokyklos budistinė bendruomenė, 2007
Iš anglų k. vertė Rasa Kamarauskaitė
Previous page: Didžioji pagoda
Next page: Jei protas nesusinarpliojęs, tai ir veiksmai aiškūs