Dzenas ir psichoterapija
Dzeno meistras Dė Bongas
Dzeno ir psichoterapijos konferencija Korėjoje, 2006 – ųjų gegužė
Sunimai (vienuoliai), profesoriai, daktarai ir svečiai, labai jums dėkoju, kad mane pakvietėte čia. Buvau paprašytas papapasakoti apie dzeno mokymo patirtį.
Iš tiesų, dzenas neturi mokymo. Mokinys lemia mokymą. Didis kinų dzeno meistras Im Dže (Im Je) yra pasakęs: „Mūsų mokykloje nedėstomas joks mokymas. Aš tik gaminu vaistus nuo ligų, kuriomis susergame.“
Didis kinų dzeno meistras Tė Hje (Tae Hye) sakė, jog „dzene niekas neugdoma. Tik atsikratykite turimų nuomonių.“ Žmonės netiki savo pirminio proto aiškumu ir išmintimi, todėl kyla begalės keblumų ir kančių.
Būti dzeno praktiku reiškia visiškai suprasti kentėjimą – jo pradžią ir pabaigą. Kai jį įsisąmonini, savaime nori padėti kitiems.
Kadangi visi pavadinimai ir pavidalai yra laikini (įskaitant religines kryptis, mokymus, idėjas), dzeno praktikas naudojasi viskuo, ką turi po ranka, kad padėtų kitiems. Vakar žemiau mūsų šventyklos sutikau korėjietį. Jis sakė norįs tapti vienuoliu. „Kodėl?“- paklausiau. Šis atsakė: „Noriu nušvisti.“ „Ką veiksi nušvitęs?“ – paklausiau. „Nežinau.“ Čia ir glūdi painiava. Paklausiau, ar jis vedęs. Jis atsakė: „Taip. Turiu du vaikus.“ Pasakiau, jog tada turi paprašyti žmonos leidimo. Jis atsakė, kad žmona nesutiks. Ji yra krikščionė ir labai pyksta, kai jis kalba apie vienuolystę. Aš paklausiau: „Tai kam tada tapti vienuoliu? Budizmas yra tik pagalba kitiems. Iš esmės šis pasaulis yra tuščias, taigi tu taip pat esi tuščias, todėl tik padėk kitiems. Kai esi su žmona, 100 % turėk vyro protą. Kai būni su vaikais, 100 % turėk tėvo protą. Kai su draugais - 100 % turėk draugo protą. Kai dirbi - darbuotojo protą. Kai vairuoji - vairuotojo protą. Tokia yra budistinė praktika. Budizmą gali taikyti kasdienybėje, tokioje, kokia ji yra. Štai kur yra dzenas.
Šis vyras sakėsi esąs labai nervingas. „Kas yra nervingas?“ „Aš.“ „Kas tu esi?“. Patylėjęs jis atsakė: „Nežinau.“ „Tiesiog turėk šį nežinau protą pilvo apačioje.“ Tuomet pamokiau jį tandžeon ho-heup (tanjeon ho-heup), kvėpavimo pratimo.
„Jei energiją laikysi galvoje, daug mąstysi, turėsi daug troškimų ir kančių. Jei energiją laikysi krūtinėje, turėsi daug emocijų: aš mėgstu tą, nemėgstu to. Šitas žmogus geras. Šitas – blogas. Imsi taip mąstyti. Jei lėtai įkvėpsi ir iškvėpsi bei grąžinsi savo energiją į tandžeon (tanjeon), tavo protas ir jausmai nurims. Palengva protas taps aiškus ir šviesus. Tada galėsi kiekvieną akimirką suvokti pasaulį ir savo darbą ir tiesig jį dirbti. Bandyk tai daryti kasdien.
1977 metais, kai pirmąkart sutikau savo mokytoją, korėjietiško stiliaus dzeno meistrą Sung Saną, jis sakė Dharmos kalbą Jeilio universitete, JAV. Tąkart psichologijos profesorius jo paklausė, „Kas yra pamišęs, o kas ne?“ Dzeno meistras Sung Sanas atsakė „Jei esi prie ko nors labai prisirišęs, esi labai pamišęs. Jei esi šiek tiek prie ko nors prisirišęs, esi šiek tiek pamišęs. Jei nesi prie nieko prisirišęs, nesi pamišęs .“ Aš pagalvojau: „Šitas atsakymas geresnis už mano10 metų studijas ir darbą psichologijos srityje. Dzeno meistras Sung Sanas tęsė. „Šiame pasaulyje visi yra pamišę, nes visi prisirišę prie „aš“. Bet joks „aš“ iš tiesų neegzistuoja. Jis sukurtas mūsų mąstymo. Jei norite rasti tikrąją savastį ir neprisirišti prie „aš“ mąstymo, turite užsiimti dzenu.
Pamaniau: „Šis žmogus - mano mokytojas.“
Žmogaus kančios kyla iš prisirišimo prie mąstymo, prie „aš, mano, man“. Užsiimti dzenu reiškia atidžiai stebėti „aš“. Kas aš esu? Jei nuoširdžiai nuolat savęs to klausi, galiausiai suvoksi, jog nežinai. Šis „nežinau“ yra labai svarbus. Nuolatinis „nežinau“ proto turėjimas reiškia dzeno lavinimąsi. O kai mokome dzeno lavinimosi, suteikiame „nežinau“ protą kitiems.
Dzeno meistras Sung Sanas yra pasakęs: „Nemokyk to, ką supratai. Mokyk tik „nežinau“.
Būdamas studentu, dirbau padėjėju psichiatrinėje ligoninėje. Vienąkart atėjęs į budėjimą 11 valandą vakaro, niekur negalėjau rasti jokio personalo darbuotojo, taigi vaikščiojau po skyrių. Galiausiai vienos pacientės palatoje radau daktarą ir slauges bandančius priversti ją išgerti migdomuosius vaistus. Ši moteris atsisakė juos gerti ir vis kartojo, jog turi sėsti į autobusą. Seselė Rita atėjusi į budėjimą taip pat nieko nerado. Galiausiai užtiko mus moters palatoje. Rita stebėjo sceną keletą sekundžių ir nuėjo prie lovos (vienintelio baldo kambaryje). Ji nuėmė čiužinį ir išstūmusi lovą iš palatos pasakė: „Va tavo autobusas. Sėsk ir važiuok.“ Moteris apstulbo ir nustojo priešintis. Mes išėjome iš palatos, užrakinome duris, o pacientė miegojo visą naktį.
Po šio įvykio pamaniau: „Noriu įgyti tokį protą. Nemanau, kad akademinės studijos gali jį duoti.“
Dzenas sako, jog bet kuri religija yra lyg pirštas, rodantis į mėnulį. Prisirišęs prie piršto, nepamatysi mėnulio. Amerikoje vyksta krikščioniški-budistiniai atsiskyrimai, vedami katalikų kunigo ar protestantų pastoriaus ir budistų vienuolio. Krikščionys ir budistai drauge atlieka dzeno meditaciją. Mano draugas, katalikų kunigas tėvas Hantas (Hunt) sako: “Kokss būna skausmas, kai medituoji sėdėdamas ir tau skauda kojas: krikščioniškas ar budistiškas?“ Čia labai svarbus dalykas.
Dzeno meistras Sung Sanas sakydavo: “Jei būdamas krikščionis praktikuoji dzeną, gali būti 100% tikras krikščionis. Jei musulmonas - 100% tikras musulmonas. Jei budistas - 100% tikras budistas.“
Dzeno esmė: kai ką nors darai, tik daryk. Kai medituoji sėdėdamas, tik sėdėk. Kai giedi – tik giedok. Kai lenkiesi - tik nusilenk. Kai vairuoji – tik vairuok. Kai plauni indus – tik plauk indus. Kai esi su šeima, 100% būk su šeima. Kai ką nors darai – tik daryk. Tuo metu nėra „ aš, mano, man“. Kur tada pasideda „aš, mano, man“?
Atrodo, kas čia sunkaus? Ir taip, ir ne. Jei vis bandai, bandai, bandai pamažu tavo kūnas, protas ir aplinkybės tai vieną tai kitą akimirką tampa viena. Sudėtingas protas supaprastėja. O paprastas protas gali tapti tuščias ir aiškus. Vieną dieną suprasi, jog tikroji prigimtis, esmė, yra tuščia, tyra, aiški ir puikiai veikianti. Suprasi, ką Šeštasis Patriarchas vadino „proto esme“.
Jei teisingai to sieksi, protas taps aiškus kaip erdvė, kaip veidrodis. Prote viskas atsispindės. Atsiranda raudona bus raudona. Balta - bus balta. Matai aiškiai, girdi aiškiai, užuodi, jauti skonį, lyti ir mąstai aiškiai. Dangus mėlynuoja. Medis žaliuoja. Šuo loja, au au. Cukrus saldus. Viskas kaip yra, yra tiesa. Tu atskleidi tiesą.
Tada reikia dar vieno žingsnio. Kaip tiesa, teisingai veikdama, padarys žmogaus gyvenimą teisingą? Akimirka po akimirkos turi matyti teisingas aplinkybes, teisingai skiriamus veiksmus ir teisingą santykį su tomis aplinkybėmis. Kai esi alkanas - valgyk. Kai esi pavargęs - miegok. Kai kažkas alkanas - duok jam pavalgyti. Kai kažkas ištroškęs - duok jam gerti. Kai kas nors kenčia – padėk jam. Visa tai vadinasi Didžiąja Meile, Didžiąją Atjauta ir Didžiuoju Bodisatvos Keliu. Bet čia nėra nieko ypatinga. Tik teisingas žmogaus gyvenimas. Dzenas.
Dzeno lavinimasis reiškia, jog esmė, tiesa apie ją ir jos funkcija kiekvieną akimirką yra aiški. Mokyti dzeno tai susitapatinti su mokinio protu ir suteikti jam kryptį. Suprasti mokiniui iškilusią kliūtį ir parodyti jam teisingą kryptį.
Užsiėmimas dzenu ir dzeno mokymas nėra skirtingi dalykai. Jei tavo lavinimasis yra aiškus, tai ir mokymas bus aiškus. Jei tavo saviugda neaiški, ir mokymas nebus aiškus. Man mokymas tai mirksnis po mirksnio besitęsiančios studijos, kas esi tu, aš, pasaulis. Visada jaučiau, jog dzeno meistras Sung Sanas buvo geras mokytojas, nes jis vadovavosi didžiu įžadu ir nepaliaudamas mokėsi. Jis žinojo, kaip pasimokyti iš kiekvienos akimirkos. Kiekviena akimirka buvo vis nauja.
Kartą dzeno meistras Sung Sanas man pasakė: „Anksčiau mokiniai mokėsi iš mokytojų. Dabar mokytojai mokosi iš mokinių.“ Tai man labai padėjo. Niekada nesijaučiau jog galiu ko nors išmokyti. Dabar supratau, jog mokymas nėra mokymas. Tai mokymais: kas yra priešais mane? Kur mes suklupome? Kaip aš galiu padėti?
Prieš keletą metų Seulo metro prie manęs priėjo korėjietė moteris. Ji timptelėjo mano rūbą ir pasakė: „Nekenčiu šitų drabužių.“ Aš atsakiau: „Čia korėjietiški drabužiai. Kodėl nemėgsti korėjietiškų dalykų?“ Dar kartą timptelėdama ji pakartojo: „Nekenčiu šitų drabužių.“ Aš atsakiau: „Gerai. Mudu esam panašaus ūgio. Gal tuomet tu duok man savo drabužius, o aš tau duosiu savuosius.“ Ji pažiūrėjo į mane, šyptelėjo ir pasakė: „Tu keistas žmogus. Kuo tu vardu?“ Atsakiau: „Dė Bongas (Dae Bong)“. „Ne. Pasakyk savo tikrąjį vardą.“ „Mano vardas Dė Bongas.“ „Ne. Noriu žinoti tikrąjį tavo vardą.“ „Pamiršau. Geriau paklausk mano motinos.“ „Ne. Noriu sužinoti tikrąjį tavo vardą.“ „Kam tau mano vardas?“ „Noriu už tave pasimelsti.“ „Gerai. Gali už mane melstis be vardo. Dievas žino, kas esu.“ „Ne. Noriu žinoti tavo vardą.“ „Gerai. Paimk popieriaus ir pieštuką ir aš pasakysiu savo vardą.“ Ji pasiėmė popieriaus ir pieštuką. Aš iš lėto pasakiau: „Mano vardas - Aš....tave...myliu.“ Ji nusijuokė, pliaukštelėjo man per ranką ir pasakiusi: „Tu juokingas žmogus“ nuėjo.
Korėjiečiai valgo su lazdelėmis ir šaukštu. Japonai valgo su lazdelėmis. Vakariečiai valgo su peiliu ir šakute. Indai valgo rankomis. Valgymo būdai skiriasi, bet kryptis lieka ta pati: maistas į skrandį. Kryptis svarbesnė nei būdas.
Svarbiausias dalykas dzeno mokyme – padėti mokiniui rasti teisingą lavinimosi ir gyvenimo kryptį. Eik tik tiesiai – „nežinau“. Kodėl? Kad padėtum visoms gyvoms būtybėms. Kai žmogus randa teisingą kryptį, viskas mirksnis po mirksnio tampa naudinomis priemonėmis. Gali panaudoti kieviena aplinkybę, kad pamokytum žmogų. Gali parodyti žmogui kaip pasinaudoti kiekviena aplinkybe, kad jis judėtų pirmyn, padėtų sau ir kitiems.
Kai prieš 10 metų jaunų korėjiečių paklausiau, ką jie mano apie budizmą, šie atsakė, jog budizmas yra močiučių religija. Mano sutikti jauni korėjiečiai nemanė, kad budizmas susijęs su jų gyvenimu. Panašiai XVI-XVII a. dzenas nyko Kinijoje, nes tapo intelektualaus elito praktika. Dzenas nebebuvo susijęs su kasdieniu žmonių gyvenimu.
Bet visuomenė keičiasi, ir manau, kad vis daugiau žmonių susidomi budizmu, ypač dzenu. Dabar budistinio lavinimosi kryptys labai plinta vakaruose. Turbūt todėl, kad teisingas budizmas remiasi ne tikėjimu, o lavinimusi. Tai lavinimasis, kaip tapti aiškiu, mokymasis įžvelgti tikrąją žmogaus prigimtį, jos tapatumą su visata, suprasti save, kaip kentėjimo priežastį ir surasti kančios nutraukimo būdą. Mahajanos budizmo idealas padėti visoms gyvoms būtybėms, ne tik sau, ne tik žmonėms, ne vėliau, o dabar - šią akimirką. Jis giliai atliepia daugelio šiuolaikinių žmonių interesus.
Mūsų laikais visos visuomenės yra praradusios kryptį. Žmonės nori tik pinigų ir patogumų šiame kituose gyvenimuose. Žmonės žudosi ir žudo kitus, kad įgyvendintų savo svajonę. Kiekvienas laikosi savo nuomonės, o jos skiriasi, taigi – neišvengiamos grumtynės. Tas pats vyksta ir tarp religijų, ir tarp valstybių, politinių partijų, vyro ir žmonos, tėvų ir vaikų. Netgi mūsų pačių burna kovoja su skrandžiu. Mano burna sako: noriu dar valgyti ir gerti. Bet skrandis prieštarauja: ne, ne! Taigi, net savyje negalime sukurti harmonijos, negalime jos sukurti vieni su kitais, su gyvūnais, su oru, vandeniu ir žeme. Jei taip tęsime ir toliau, greit atsiras daug kančių, daugybė žmonių mirs nuo karų, ligų, bado, vandens trūkumo, užteršto oro ir gamtos kataklizmų. Žmonės patys kuria tokį pasaulį. Tai neateina iš šalies. Priežastis ir pasekmė yra aiškios.
Jei norime visa tai pakeisti, privalome atbusti! Privalome atrasti savo tikrąją prigimtį, susigrąžinti tikrąjį žmogaus protą, padėti vieni kitiems, gamtai, visoms gyvoms būtybėms. Tokia yra tikroji žmonių užduotis.
Jei nori ją vykdyti, klausiu tavęs: kas esi? Jei atsakymas aiškus, vadinasi, gyvenimas aiškus. Jei nežinai, tikiuosi, eini tik tiesiai – nežinau, kuris aiškus lyg erdvė, bandai, bandai, bandai be perstojo dešimt tūkstančių metų, kol atskleisi tikrąją savastį, tiesą, teisingą paskirtį ir išgelbėsi visas gyvas būtybes iš kančių.
© Kwan Um School of Zen, 2007
Versta iš: Dae Bong Sunim. Zen and Psychotherapy / Primary Point, 2007, Vol. 25, Number 1, p. 14-15
Vertimas į lietuvių kalbą © Kauno Kvan Um dzeno budistinė bendruomenė, 2008
Iš anglų kalbos vertė © Rasa Kamarauskaitė, 2008
Previous page: Nuolat besistengiantis protas
Next page: Turime pagaliau suaugti