Šešios dzeno meistro Ko Bongo paramitos
Atsisėdęs į paruoštą vietą ant palylos dzeno meistras Ko Bongas iškėlė dzeno lazdą ir tarė:
„Iš vidaus skaistu;
iš išorės irgi skaistu;
skaistu, kaip bežiūrėtum.
Kas tai?“
Visi tylėjo. „Deimantinė paramita“, – pasakė jis. Tada nuleido lazdą ir tęsė:
“Kai auksas slūgso žemėse, jis yra skaistus. Kai auksą įmetame į karštą lydymo krosnį, jis taip pat skaistus. Pabuvojęs krosnyje, jis nenustoja būti skaistus. Kol buvo neperlydytas, iš jo nieko nebuvo galima padaryti. Kol buvo lydomas, iš jo vis dar negalima nieko padaryti. Tačiau perlydžius ir išpylus iš krosnies, iš aukso galima padaryti daug ką: žiedą, auskarus ar plaukų smeigtuką.
Tad kas yra ta krosnis? Krosnis yra davimas, dorovė, kantrybė, pratybos, meditavimas ir išmintis.
Kai ką nors duodate, kai teikiate dvasinę ar apčiuopiamą pagalbą, neskirstykite į duodantįjį, duodamąjį ir gaunantįjį, į vyrus ir moteris, į senius ir jaunuolius, neskirstykite visai. Pamirškite apie tokį mąstymo būdą. Nematykite jokio trilypumo: nei „aš“, nei „tu“, nei „duoti“.
Dabar – dorovė. Duodami ar gaudami darykite tik tai, kas pridera, tada nebus painiavos tarp gėrio ir blogio. Jūsų tyras veiksmas nublokš šalin gėrį ir blogį. Ir neprisiriškite nei prie gėrio, nei prie blogio. Tokia yra dorovės paramita.
Jei kažkas erzina, būkite kantrūs ir atlaidūs. Iš kantrybės išauga laimė. Tada pajuntate vidinį pasitenkinimą ir norite dal labiau stengtis. Tai – kantrumo paramita. Vidinis pasitenkinimas, tarsi plūdena tvenkinyje: jos šaknys nieko nesilaiko ir ji laisvai plūduriuoja į visas puses. Tiktai žiūrėkite, nepradėkite sau pataikauti.
Jei kuo puikiausiai skiriate visa ką aplinkui, žmones, daiktus ir kita, o prote nekyla jokia mintis, tai čia yra meditavimo paramita.
Kai kas nors atsiranda – neapsidžiaukite. kai pas nors pranyksta – nenuliūskite. Kai verkiate, tai tik verkite. Kai juokiatės, tai tik juokitės. Visa kas atsiranda, pabūva... suyra ir pranyksta. Jausmai vis kinta nuo laimės iki liūdesio, nuo džiaugsmo iki pykčio. Valstybės iškyla ir suklesti, po to nusmunka ir suyra. Jei visa tai suvokiate nė kiek neprisirišdami, tai – išminties paramita.
Saulė keliauja dangumi visada, ar giedra, ar debesuota. Auksas yra auksas visada, ar jis žemėse, ar lydymo krosnyje, ar ant jūsų piršto. Deimantinė paramita lygiai tokia pati – ji nepriklausoma nuo gyvenimo ar mirties, nuo atsiradimo ar pranykimo, nuo laiko ir erdvės. Tai kaip, ar suprantate kas ji yra? Jei suprantate, uždrošiu jums trisdešimt kartų. Jeigu nesuprantate, irgi uždrošiu trisdešimt kartų... kas jums lieka?
6 x 6 = 36.“
Dzeno meistras Ko Bongas atsistojo ir nulipo nuo pakylos.
© Vertimas į lietuvių kalbą,
Kauno Kvan Um dzeno mokyklos budistinė bendruomenė, 2009
Vertė jv
Previous page: Turime pagaliau suaugti
Next page: Lietuvoje viešėjęs dzenbudistas Hyon Gak Sunimas: „Pragaras yra tada, kai negali patenkinti savo troškimo“