Nuolat besistengiantis protas
Seniau Korėjoje gyveno labai atsidavusio budisto šeima. Tėvas namuose buvo įrengęs nediduką kambarėlį meditavimui. Šeimoje buvo dvi paauglės dukros. Vyresnėlė buvo labai atsakinga ir visuomet elgdavosi prideramai. Tačiau jaunėlė buvo gerokai padykusi. Mūsų dienomis tokie dalykai jau nebeatrodo labai keisti, bet tada – buvo tiesiog negirdėta. Ji išsliūkindavo naktį, eidavo į šokius, gerdavo, ištvirkaudavo – buvo pasileidusi visiškai. Vyresnėlė visada griežtai priekaištaudavo dėl tokio jos elgesio, tačiau tėvas buvo jaunėlei labai geras.
Neiškentusi vyresnėlė nuėjo pas tėvą ir pasiskundė: „Ji negera, ji labai blogai elgiasi. Kodėl tu jai toks geras? Kodėl jos neišbari?“
„Ne, ne, tu ne viską supranti,– atsakė tėvas. – Aš vis patikrinu jos kambarį ir žinau, kad ji būna išsprukusi, ir vis laukiu, kol ji grįš namo. Tačiau kartą jos belaukdamas užsnūdau. Kai pakirdau, jau buvo grįžusi; ji buvo dharmos kambaryje, nusilenkinėjo, o paskui sėdėjo ir meditavo. Vėliau jos paklausiau: „Ką ten darei?“ O ji man atsakė: „Žinau, kad mano karma yra bloga, tiesiog nesuvaldoma. Tačiau stengiuosi kasdien 108 kartus nusilenkti Budai ir sėdėti; viliuosi, kad pasiseks tą karmą pakeisti“. Tada jai pasakiau: „Ką gi, labai gerai. Tik laikykis šios krypties“.
Tačiau vyresnėlė nesiliovė pykti: „Kas iš to?! Ji vis vien daro visas tas bjaurastis!“
Bet tėvas liko labai geras jaunėlei. Bėgant laikui merginos troškimai ėmė rimti. Pradžioje ji išdumdavo vos pasitaikius progai, vėliau tik kartą kitą per savaitę, dar vėliau jau rečiau nei kartą. Kol galų gale tas siautimas jos daugiau beveik nebedomino. Jai net ėmė patikti nusilenkimai, sėdėjimas ir pagalba kitiems.
O vyresnėlė tuo metu ėmė galvoti: „Tėvas visą laiką būna geras seseriai, nors ji elgiasi taip netinkamai... Aš taip pat noriu išbandyti“. Tad ji pradėjo naktimis eiti į šokius, gerti ir duotis su bernais. Bet tėvas ėmė ją perkalbinėti. Tačiau ji vis atsikirsdavo: „Ne! Darau tai, ką noriu! Juk man patinka!“ Sesuo taip pat nieko negalėjo padaryti. Tada ji pasikvietė kelis giminaičius, sugavo vyresnėlę, surišo ir pargabeno namo.
Keistokas pasakojimas apie karmą. O juk ją turime visi. Kai kurių karmą laikome gera, kai kurių – bloga. Tačiau jei protas yra linkęs į saviugdą, tada galime pakeisti savo karmą. O jei protas žino tik „Man patinka!“ ir nė nemano lavintis, tada iškyla tikra bėda. Dzeno meistras Seung Sanas visą laiką buvo geras mokytojas, kadangi suprato, jog nėra žmogaus be karmos. Jei tik panorėsite, pakeisite net ir pačią stipriausią karmą. Tačiau supraskite, kad neįmanoma to padaryti akimirksniu. Tačiau jei stengsitės be paliovos, jei nepailsdami kreipsite dėmesį į proto ugdymą, tai pagaliau pasidarysite stipresni už savo karmą. Ir tada nebe jūs seksite įkandin karmos, o karma paklus jūsų užsibrėžtai krypčiai.
Dzeno meistras Seung Sanas yra sakęs, kad mūsų karma kaip šuo. Kai išsivedi šunį į lauką, tai dažniausia eini tiesiai priekin, o šuo bėginėja visur kur aplinkui. Kažką pauosto, tada nubėga kitur, pakelia koją prie akmens, uostinėja kokio ėdalo – duodasi ratais be paliovos. Tačiau tu, jo šeimininkas (tarsi koks šuns vedžiojimo meistras), nedvejodamas žengi tiesiai pirmyn, ir šuo, galų gale, atbėgs į tą vietą, kur esi tu. Šuniui nerūpi visiškai pabėgti ir jis visuomet grįžta prie šeimininko. Panašiai atrodo ir save ugdantis protas. Jei proto nusistatymas saviugdai bus tvirtas, tai karma, blaškydamasi šen ir ten, galiausiai grįš ten, kur esi tu; ji seks įkandin tavęs. Va tada galima bus ja pasinaudoti ir padėti kitiems žmonėms.
© Vertimas į lietuvių kalbą: Kauno Kvan Um dzeno budistinė bendruomenė
Vertė JV
Previous page: Jei protas nesusinarpliojęs, tai ir veiksmai aiškūs
Next page: Dzenas ir psichoterapija