Sėdėjimas

Sėdima ryte ir vakare, paprastai po pusvalandį. Atsiskyrimuose tarp pusvalandžio trukmės sėdėjimų būna trumpi dešimties minučių meditavimo vaikštant intarpai. Sėdėjimui rekomenduojama klasikinė budistinė laikysena: kojos sukryžiuotos, nugara tiesi, akys pusiau primerktos, delnai sudėti mudra, protas seka kvėpavimą. Čogje (Korėjos vienuolių) tradicijoje laikomasi požiūrio, kad meditavimas pirmiausia priklauso ne nuo užimtos kūno padėties, o nuo proto nusiteikimo. Sėdėdami ir medituodami praktikai nepaliaujamai kelia didįjį klausimą: "Kas esu?" Mąstymas, kaktomuša susidūręs su šio klausimo galia, sustoja ir tada iškyla NEŽINAU. Nežinau - tai dar nepradėjęs mąstyti protas. Galime jį vadinti protu, Buda, pirmine prigimtimi, Absoliutu, šventumu, energija ar sąmone, tačiau nuo pat pradžios šis išeities taškas, ši pradžių pradžia neturi nei pavadinimo, nei pavidalo. Visų minčių nutraukimas ir grįžimas prie Nežinančio proto leidžia dzeno praktikui susigrąžinti savo tikrąją būtį.


Previous page: Giedojimas
Next page: Konganai