Giedojimas
Yra trys giedojimo rūšys: prašymas už visų būtybių gerovę, sūtros ir mantros. Giesmių žodžiai, išskyrus mantras, yra transliteruoti iš kinų ir korėjiečių kalbų. Giedant kiekvienas garsas turi savo reikšmę, galinčią perverti sąmonę; kaip tik todėl giesmės giedamos tarsi kartojant mantras, kad išsiskleistų garsų galia. Lygiagrečiai yra aiškinama žodžių reikšmė, tad ir prasmė aidu gali atliepti prote ir padeda pagilinti lavinimąsi. "...meditavimas giedant skirtas ne mūsų asmeniniam malonumui, ne tam, kad geriau pasijustume, bet kad mūsų kryptis būtų nesupainiota. Mūsų kryptis - turėti aiškų protą ir atbusti, kad galėtume iš kančių išgelbėti visas gyvas būtybes... Tad kai giedi, turi suvokti savo balso skambesį: tu ir visata jau susivienijo, kančia išnyko, radosi tikroji laimė. Tai vadinama nirvana. Jei išlieki nirvanoje, tavo protas yra skaidrus kaip erdvė. Skaidrus kaip erdvė - tai aiškus kaip veidrodis. Pasirodo raudona - atsispindi raudona. Pasirodo balta - balta. Kažkas laimingas - ir aš laimingas. Kažkas liūdi - ir man liūdna. Kažkas išalko - duok jam pavalgyti. Tai vadinama Didžiąja Meile, Didžiąja Atjauta, Didžiuoju Bodhisatvos Keliu. Dar tai vadinama Didžiąja Išmintimi. Šai kas yra meditavimas giedant, giedojimo dzenas." — Dzeno meistras Seung Sanas
Previous page: Nusilenkimai
Next page: Sėdėjimas