Korėjos dzenas (istorinė apžvalga)
Korėjos dzenbudizmas ilgus metus Vakaruose buvo nežinomas. Tarpukario laikotarpiu ir penkiasdešimtaisiais metais buvo išleistos D.T.Suzuki knygos ir JAV bei Europoje pradėta domėtis dzenu. Daizets Teitaro Suzuki savo knygose sugebėjo pateikti skaitytojams teorinę dzeno pusę. Tuo būdu buvo parengta dirva japonų dzeno meistrų veiklai JAV ir kitose Vakarų valstybėse. Buvo pradėti kurti meditacijos centrai. Šiuolaikinė Vakarų sąmonė dzeną tampriai siejo su Japonija. Tačiau istoriškai dzenas Korėjoje atsirado net 4 amžiais anksčiau nei Japonijoje. Be to reikia pabrėžti, jog apskritai budizmas pirmiausia įleido šaknis Korėjos pusiasalyje ir iš ten buvo perneštas į Žydinčių Vyšnių šalį.
Su originaliu iš Korėjos kildinamu dzenbudizmu Vakarų žmonės pirmą kartą susidūrė 1972 metais, kai į JAV atvyko Budos Šakjamunio linijos tiesioginis tęsėjas, 78-asis patriarchas, korėjietis dzeno meistras Seung Sanas Soen Sa Nimas (Seung Sahn Soen Sa Nim). Jo pastangų dėka korėjietiškas dzenbudizmas paplito ne tik JAV bei ir daugelyje Europos šalių. Žinoma Vakaruose diegiamas dzenas įgijo kiek kitokias, nei pradinės, formas, tačiau jis išlaikė pagrindinę dzeno saviugdos (praktikos) kryptį – atbusti ir padėti visoms gyvoms būtybėms.
Korėjietiškas budizmas ir dzenbudizmas, kaip jo dalis, yra labai artimai susiję su savo šaltiniu – Kinijos budizmu. Pavyzdžiui dzene nėra atskirų šakų, kaip japoniškajame Soto arba Rindzai. Toliau pateikiami duomenys daugiausia remiasi dzeno meistro Seung Sano ilgamečio mokinio Mu Soeng Sunimo knygele “Korean Zen: Tradition and Teachers”.
Previous page: Žmogaus kelias
Next page: Pagrindinė informacija apie Korėją