Kas yra meditacija (Ošo)

Versta iš Osho: Eighty Four Thousand Poems, Chapter 5

 

Meditavimas yra paprasčiausias

Savo proto stebėjimas.

Nesigrumiant su mintimis,

Nesistengiant jų kaip nors suvaldyti,

Tik būnant nieko nesirenkančiu liudytoju.

Kam nors šmėkštelėjus, tik pastebi, kas tai buvo,

Be išankstinio nusistatymo už ar prieš.

Nepuoli jo apmąstyti, nepradedi siekti

Kad šitas dalykas daugiau nelįstų į galvą,

Kad šita mintis yra bjauri,

O šita – puiki ir dorybinga.

Nieko nevertini ir neteisi,

Nesiimi greitos kritikos,

Nes vos susikuri nuomonę, jau nebemedituoji,

Kadangi susitapatini.

Nesvarbu pritari, ar nepritari,

Bet užmezgi santykį.

Kai medituoji,

Tavęs nesaisto mąstymas.

Visiškai nesaistomas, šaltakraujiškas, tykus,

Stebintis, kas vyksta.

O tada nutinka stebuklas:

Iš lėto pradedi pastebėti,

Kad kyla vis mažiau ir mažiau minčių.

Kuo daugiau budrumo, tuo mažiau minčių,

Kuo mažiau budrumo, tuo daugiau minčių.

Tarsi jų „eismas“ priklausytų nuo pastabumo.

Jeigu nors akimirką viską tik tobulai stebėsi,

Visos mintys sustos.

Nedelsiant, žaibiškai.

Ir kelias ištuštės, jame neliks jokio eismo.

Šis mirksnis ir yra meditavimas.

 

 

Iš lėto šių mirksnių vis daugėja.

Tos tuščios akimirkos pasirodo vis dažniau

Ir pabūna vis ilgiau.

Ir darosi vis lengviau be ypatingų pastangų

Pakliūti į tas tuščias akimirkas.

Dabar jau, kada panorėjus, persikeli

Į tas tuščias akimirkas be jokių pastangų.

Jos gaivina, atšviežina

Ir leidžia suvokti, kas esi.

Nekyla mintys

Ir nesiranda jokių idėjų apie save.

Gali suprasti kas esi, be jokio išankstinio nusistatymo.

Ir pažinti save –

Tai žinoti viską, kas verta žinojimo.

O nesuprasti savęs – tai nesuprasti nieko.

Žmogus gali žinoti viską,

Tačiau jei jis nepažįsta savęs,

Tai jis yra visiškas neišmanėlis,

Tarsi vaikščiojanti „Britų enciklopedija“.

 

 

Laisvė be savivokos tėra tuščia idėja.

Visai be turinio.

Niekas nebus laisvas, jei nesuvokia savęs,

Nes nesąmoningumas paims viršų.

Nesąmoningumas gros tavo stygomis.

Galėsi įsivaizduoti savo laisvę, tikėti jos tikrumu,

Bet išties jos neturėsi, būsi tik auka,

Natūralių, aklų jėgų auka.

 

 

Yra dvi žmonių kategorijos. Dauguma,

sekanti tradicijomis, visuomene, valstybe.

Tradiciški, priimtų taisyklių besilaikantys,

konformistai, einantys paskui minią:

Jie nelaisvi.

Ir mažuma maištingų dvasių,

besilaikančių atokiai nuominios, bohemiškai gyvenančių,

Menininkų, dailininkų, muzikantų ir poetų;

Jie mano, kad gyvena laisvai,

Tačiau jie taip tik mano. Vien tik maištaujant

Prieš tradiciją neišsilaisvinsi.

Tave tebevaldo prigimtiniai instinktai.

Tave tebelaiko apėmę geismai, godulys, siekiai.

Tu jiems ne šeimininkas,

O vergas. Todėl sakau, kad

Laisvė pasiekiama tik per sąmoningumą.

Kol nesąmoningumo nepaversi

Sąmoningumu, tol nebus tikros laisvės.

 

 

Bet tai pavyko tik labai nedaugeliui:

Jėzui, Lao-tsu, Zaratustrai, Budai.

Tik keli žmonės, kuriuos galime suskaičiuoti

Ant savo pirštų.

Jie iš tiesų buvo laisvi,

Nes jie gyveno sąmoningai.

 

 

Štai ko turi imtis kiekvienas siekiantysis:

Darytis vis sąmoningesnis ir sąmoningesnis.

Tada savaime išsilaisvinsite.

Laisvė tėra kvapas, sklindantis iš pražydusio sąmoningumo.

 

Vertimas į lietuvių kalbą © Kauno Kvan Um dzeno budistinė bendruomenė, 2008
Iš anglų k. vertė © Jonas Vitkūnas, 2008

 

 

 

 


Previous page: Budrus stebėjimas
Next page: Dėmesio! Trūkumas