Pagrindinė informacija apie Korėją

Bendra geografinė apžvalga

 

Korėja yra Rytų Azijoje. Ji išsidėsčiusi Korėjos pusiasalyje, prie jo prisišliejusiuose Šiaurės korėjos kalnuose ir aplink pusiasalį esančiose beveik 3,5 tūkst. nedidelių salelių. Šiaurėje ir šiaurės rytuose turi sieną su Kinija (keletas šimtų km), o Rytuose su Rusija (Keliasdešimt kilometrų, netoli nuo Vladivostoko. Pusiasalio ilgis nuo šiaurės iki pietų – apie tūkstantį kilometrų, plotis iš vakarų į rytus – 216 km siauriausioje vietoje. Pietuose nuo Kinijos pusiasalį skiria Geltonoji jūra (mažiausias atstumas iki jos jūra – 190 km), o nuo Japonijos salų skiria Japonijos jūra. Šalies plotas 221 tūkst. km2. Didžiausią dalį užima kalnai ir aukštumos (apie 80% ploto), aukščiausia yra 2744 m iškilusi Paektusah viršukalnė. Žemumos išsidėstę prie jūros, daugiausia vakarinėje ir šiaurinėje pusiasalio dalyje. Labiausia išvystyta yra pajūrio linija, o vakariniame pusiaisalio pakraštyje yra išsidėstę visi pagrindiniai miestai. Korėjos klimatas yra drėgnas, musoninis: pietuose subtropinis, vidurinėje dalyje vidutinis, o šiaurinėje – vidutinis šaltas. Didelę šalies dalį užima miškai, pietuose visžaliai, vidurinėje dalyje lapuočiai, kalnuose daugumoje spygliuočiai. Korėjos kraštovaozdis labai įspūdingas, nuostabiai raižytos priekalnės, tapybiški kalnų slėniai, padrikai išsimėtę salos netoli pakrančių ir ramus jūrinis atspalvis – visa tai sukuria Rytinio Gaivumo šalies, Trijų Tūkstančių Nuostabiai Gražių Kalnų ir Upių šalies įvaizdį.

Nuo 1948 metų šalis pagal 38 paralelę yra padalinta į Pietų Korėjos Respubliką ir Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką. Pietų Korėja užima 99 tūkst. , joje gyvena apie 41 mln gyventojų (1985). Didžiausias miestas yra sostinė Seulas, kuriame gyvena apie 20% visų Pietų Korėjos gyventojų. Šalis labai intensyviai vystosi. Laikoma vienu iš Azijos Tigrų ekonomikoje. Gyventojų struktūra yra labai panaši į industrinių ir net postindustrinių šalių struktūrą: daugiau kaip 80% gyvena miestuose. Apie KLDR duomenys yra labai negausūs. Tai atsilikusi komunistinė totalitarinė valstybė, kurioje daugiausia vystoma karo industrija. Abiejų Korėjų išsivystymo skirtumą labai gerai atspindi naktinis vaizdas iš kosminio palydovo.

 

Istorija

 

Pagal archeologinius ir lingvistinius duomenis, bei remiantis legendomis, šiuolaikinių korėjiečių protėviai gyveno Altajuje ir priklausė giminei, iš kurios kilo tiurkų šeimos, mongolai ir tungūzai-mandžiūrai, nors pagal kai kuriuos duomenis korėjiečių priešistorė, nors ir artima Altajaus giminės priešistorei, tačiau yra labai savarankiška ir gali būti laikoma nepriklausoma korėjiečių priešistore.

Kultūriniu ir politiniu požiūriu Korėja užėmė esminę poziciją būdama savotišku tarpininku tarp kontinentinės Kinijos ir Japonijos salyno. Nuo seniausių laikų ji buvo genetiškai senesnės kinų kultūros įtakoje ir tarpininkavo perduodant kinų kultūrinius pasiekimus į Japoniją. Tačiau nežiūrint stiprios įtakos, Korėjos kultūra formavosi savitai ir įgijo originalų pavidalą.

Pirmoji valstybė Korėjos teritorijoje buvo Dzoson (jos klestėjimo laikotarpis V-IV amžius p.m.e.). 108 metais p.m.e. ją užkariavo kinų Han dinastija. Šios invazijos pasekoje susikūrė trys nepriklausomos valstybės – Kogurio, Pekdze ir Silla. Prasidėjo taip vadinamas Trijų Karalysčių laikotarpis, kuris tęsėsi nuo I a. p.m.e. iki 668 m., kai Sillos karalystė remiama Kinijos suvienijo visas tris valstybes.

918 m. generolas Wang Kong, po mirties vadintas karaliumi Taejo, įsteigė naują Koryo dinastiją, kurios vardu ir dabar vadinama valstybė, ir kuri viešpatavo iki 1392 m. Šios dinastijos valdymo metu Korėja patyrė nepaprastai naikinančius mongolų ordų antpuolius (1231-1259 metais).

Naujos dinastijos įkūrėju tapo Li Song Gie (Li dinastija). Nuo tada šalis vadinama Dzoson, o Korėja imta vadinti tik XX amžiuje. 1592-1597 metais į valstybę įsiveržė japonų kariuomenė vadovaujama generolo Hideyoši, kuris troško užkariauti Kiniją ir Korėją. Tačiau Korėja remiama Kinijos atrėmė įsibrovimą. Korėja buvo Kinijos vasalo pozicijoje. Kiekvienas naujas valdovas privalėjo Kinijos imperatoriui pristatyti nustatyto dydžio duoklę, tuo būdu įgydamas formalų pripažinimą. Priklausomybė nuo Kinijos ypatingai ėmė išsiskirti valdant Kiniją mandžūrų dinastijai Cing (1618, 1627 ir 1636 Korėją puolė mandžūrų armijos iš šiaurės). Vietinės Li dinastijos valdoma Korėja rėmėsi konfucinanizmo normomis visuomeniniame valstybės vidaus gyvenime ir laikėsi izolioliacionistinės užsienio politikos. Tiktai XIX a pabaigoje buvo užmegzti diplomatiniai santykiai su Japonija (1876), dar vėliau su JAV, Vokietija, Prancūzija, Rusija ir Didžiąja Britanija. Kaip tik tuomet prasidėjo labai aštri konkurencija tarp Japonijos ir Kinijos dėl įtakos Korėjoje. 1894 m. Japonijos kariuomenė išsilaipino Korėjoje ir karo veiksmų pasekoje (Kinijos – Japonijos karas) Korėja buvo apribota nuo Kinijos įtakos.

1904 metais prasidėjo Rusijos – Japonijos karas, kuris sumažino Japonijos įtaką Korėjoje. 1905 metais Japonija nugalėjusi šiame kare pradėjo Korėjos protektoratą. O dar po dviejų metų Japonijos valdžia privertė atsistatydinti Korėjos karalių Kodzongą, kai jis tarptautiniame forume pasiskundė jo krašte vykdoma japonijos administracijos priespauda. O 1910 metais Korėja buvo visiškai aneksuota ir tapo Japonijos dalimi. Palaipsniui buvo ribojamas korėjiečių kalbos nausdojimas ir mokymas visų lygių mokyklose, vietoje jos įvedant japonų kalbą. Iš Korėjos istorijos buvo trinami faktai rodantys tautos savarankiškumą, buvo kuriamas melagingas praeities paveikslas. Korėjos tautoje augo didžiulis pasipriešinimas ir pogrindinė veikla prieš Japonijos valdymą. Buvo suorganizuotas pasipriešinimo judėjimas. 1919 metais įvyko sukilimas.

Antrojo pasulinio karo pasekmėje Korėja buvo padalinta į dvi dalis – amerikiečių įtakos dalis pietuose ir sovietų šiaurėje. Tai buvo susiję su faktu, kad pusiasalį išvadavo iš japonijos okupacijos dviejų valstybių kariuomenių daliniai. Demarkacinė linija buvo nustatyta pagal 38° lygiagretę. Padalijimas turėjo didžiulę politinę reikšmę. 1948 metais šiaurinėje ir pietinėje pusėse buvo įsteigtos skirtingų politinių orientacijų valdžios: prosovietinė ir proamerikietiška. 1950 metų birželio mėnesį Šiaurinės Korėjos pajėgos apginkluotos sovietiniais ginklais peržengė demilitarizuotą zoną ir užpuolė Seulą. Netikėtai užpulta Pietų Korėjos armija buvo nustumta į pusiasalio pakraštį. Jų kontroliujamoje teritorijoje buvo išlaipintas Vakarų šalių, daugiausia JAV karinis desantas. Pietinė armija perėjo į kontrpuolimą ir nustūmė šiauriečius iki Kinijos sienos. Įsijungė Kinijos kariuomenė ir pitiečių pajėgos vėl buvo nustumtos už Seulo. Kariniai veiksmai tęsėsi, kol vėl buvo išsidėstyta išilgai 38-osios lygiagretės. Tada SSSR pasiūlė sudėti ginklus (1951 m.) ir derėtis. 1953 metais nuomonės galutinai išsiskyrė ir buvo nustatyta krašto padalijimo linija. Beveik metus trukusių mūšių metu žuvo 147 tūkst. Pietų ir 520 tūkst Šiaurės dalies kareivių, 900 tūkst. Kinų, 35 tūkst. Kareivių kovojusių po Jungtinių Tautų vėliava (daugiausia amerikiečių). Didžiulės buvo ir civilių gyventojų netektys: Pietuose žuvo 245 tūkst. Gyventojų, 230 tūkst. Buvo sužeista, 330 tūkst. Dingo be žinios. Kraštas buvo sugriautas. Ekonomika – sužlugusi.

Palaipsnis Pietų Korėjos atstatymas finansiškai remiamas JAV ir kitų Vakarų valstybių leido aštuoniasdešimtaisiais metais pasiekti ryškių ūkio atkūrimo laimėjimų, ir dabar Pietų Korėjos Respublika yra viena iš smarkiai išsivysčiusių Azijos valstybių. Atšylant politiniam klimatui net kai kurios komunistinės valstybės užmezgė diplomatinius santykius su Pietų Korėjos Respublika, o 1988 metais Seule net įvyko Olimpinės vasaros žaidynės.

Kaip matyti iš pateiktos istorinės apžvalgos, Korėjos istorija glaudžiai susijusi su jos didžiųjų kaimynių – Kinijos ir Japonijos – istorija. Todėl žemiau pateikiama chronologinė svarbiausių visose trijose valstybėse įvykių lentelė.


  Korėja Kinija Japonija
    Šan dinastija (600-...)  
700   Pavasario ir rudens era (770-476)  
  Senovinė Dzoson karalystė    
  Kovojančių karalysčių era (475-221)    
600 Trijų Karalysčių laikotarpis    
AD Silla (57 p.m.e.-935 m.e.)    
  Kogurio (37 p.m.e. – 668 m.e.)    
  Pekdze (18 p.m.e. – 660 m.e.)    
600 Jungtinė Silla karalystė (618-935) Tang dinastija (618-907) Nara laikotarpis (710-794)
900     Heinan laikotarpis (794-1185)
  Koryo dinastijos valdymas (918-1392) Sung dinastija (960-1297) Kamakura laikotarpis (1185-1392)
1300 Li dinastijos valdymas (1392-1919) Ming dinastija (1368-1662) Ašikaga periodas (1392-1572)
    Cing dinastija (1616-1912) Tokugava periodas (1603-1867)
1900 Japonija aneksuoja Korėją (1910) Kinijos Respublikos įkūrimas  (1911) Meidzi monarchijos atstatymas (1867)
  Respublikos įkūrimas (1945)    
  Korėjos padalijimas (1953)